Explore every episode of the podcast Žmogiškieji iššūkiai

Organizacijos įdeda nemažai pastangų, siekdamos tapti įtraukesnės, galėtų priimti ir įgalinti skirtingus žmones. Dažnai šis procesas nėra lengvas.

Šiame „Žmogiškųjų Iššūkių“ epizode siūlome jums išgirsti Solveigos Jaskunas istoriją; kaip išvykusi iš Lietuvos, ji siekė atrasti savo profesinę vietą JAV.

Istorija kupina asmeninių atradimų, apie tai:

-Kaip pritapti svetur

-Kaip ieškoti darbo

-Kokie iššūkiai kyla ir kaip juos įveikti

-Kaip dirbti su savimi

-Ir svarbiausia, kaip mes galime vieni kitiems padėti.

Klausydami šios istorijos, galime galvoti ne tik apie lietuvius svetur, bet ir apie žmones bandančius pritapti Lietuvoje. Įsiklausę, galbūt tapsime vieni kitiems jautresni, juk Kalėdos?

Dažnai girdime, kad ieškoti darbo–sunkus darbas. Tad šiame epizode su Indraja Balevičiūte-Zemle iš Motivate LT nusprendėme nagrinėti dažniausiai kandidatams kylančius klausimus:

CV:

Kaip turi atrodyti CV? Kokį šabloną pasirinkti? Ką rašyti ir ko nerašyti? Kokie dalykai CV dažniausiai pakiša koją? Ar CV skaito dirbtinis intelektas? Ar CV reikia koreguoti pagal darbo skelbimą? Ar Linkedin profilio užtenka vietoje CV? Ar reikia motyvacinio laiško?

Darbo paieška:

Ką patartina pasidaryti ieškant darbo? Kaip išnaudoti savo kontaktų ratą? Kaip elgtis, jei esi medžiojamas kandidatas? Kokių etapų galime tikėtis atrankoje ir ką iš jų sužinome?

Darbo pokalbiai:

Kaip pasiruošti darbo pokalbiui? Ko galima tikėtis iš pokalbio? Ties kokiais klausimais kandidatai dažniausiai pasimeta?

Jei šiuo metu dairotės naujų karjeros galimybių, kviečiame klausyti šio pokalbio ir linkime kuo greičiau susirasti savo svajonių darbą.

Epizodą remia CV Bankas – didžiausias ir lankomiausias darbo portalas Lietuvoje.

Šis epizodas yra šeštasis ir paskutinis pokalbis apie personalo atrankos procesą (šešių epizodų serija), jame mes kalbame apie kandidatų testavimą.

Kartu su Agne Dzimidiene (SEB) ir Ieva Vaidiene (Girteka) nagrinėjome:

- Kodėl kyla poreikis testavimui atrankoje?

- Kokios yra testavimo galimybės, ką galime testuoti?

- Ką turime įsivertinti rinkdamiesi testavimo metodikas?

- Kuriame atrankos etape testuoti?

- Kaip paversti testavimą pridėtine verte kandidatui?

- Kaip teisingai panaudoti praktines užduotis atrankos procese?

- Ar gali kandidatai apgauti testus?

Epizodą remia CV Bankas – didžiausias ir lankomiausias darbo portalas Lietuvoje.

Daugelis mano, kad darbo pokalbio vedimas nėra sudėtinga užduotis, reikalaujanti ypatingų sugebėjimų, tačiau tuo pat metu neretai susiduriame su skirtingomis kandidatų istorijomis apie neprofesionalų elgesį atrankoje.

Apie tai, kaip efektyviai įvertinti kandidatą pokalbio metu ir palikti jam/jai teigiamą įspūdį kalbėjome su Justina Kalkiene (Festo) ir Sigita Šalte (Evolvery).

Mūsų pokalbyje išgirsite:
-Ar būtina ruoštis darbo pokalbiui? Ką svarbu numatyti?
-Kokia tinkamiausia pokalbio struktūra?
-Ko nevalia klausti? Koks elgesys netinkamas?
-Kaip tinkamai parinkti pokalbio klausimus?
-Kokia optimali pokalbio trukmė?
-Kokių situacijų gali pasitaikyti pokalbio metu ir kaip jas suvaldyti?

Praktiškai, pritaikomai ir lengvai – šis epizodas pravers kiekvienam besiruošiančiam samdyti ir vesti darbo pokalbį. Gero klausymo!

Ar kada susimąstėte, kodėl ieškodami kandidatų vieni randa lengviau nei kiti? Arba kiek kandidatų reikia sukontaktuoti, kad įdarbintum vieną? Arba apie tai, kiek anekdotinių situacijų nutinka rašant žinutes nepažįstamiems žmonėms? Apie visa tai kalbėjome su Migle Pranckevičiūte (Nord Security) ir Laura Dallemagne (Dexcom).

Norint pasamdyti itin paklausios profesijos atstovą arba per trumpą laiką suformuoti didesnę naujų darbuotojų komandą, bene svarbiausiu įrankiu tampa proaktyvi kandidatų paieška (angl. talentsourcing). Kartu su Migle ir Laura aptarėme tokius klausimus:

- Kaip vyksta talentų paieška? Iš ko ji susideda?
- Kada būtina pro-aktyvi paieška ir kada galima apsieiti ir be jos?
- Kokie gali būti paieškos šaltiniai? Kur ieškoti kandidatų?
- Kokius originalius būdus galime pasitelkti kreipdamiesi į kandidatus, kad jie susidomėtų?
- Kokių klaidų pasitaiko ieškant kandidatų?
- Kaip paieškos procese pasitelkti personalizaciją?
- Kiek kandidatų reikia sukontaktuoti, kad įdarbintum vieną?
- Kaip skiriasi kandidatavusių ir pro-aktyviai pritrauktų kandidatų motyvacija? Kad būtų smagiau kalbėti, prisiminėme kiekvienai nutikusius juokingus atvejus iš bendravimo sukandidatais.

Kas vykdo atrankas, tas žino, kiek staigmenų ir netikėtumų būna šiame procese:

• „Pasiekėm dugną, kasam smėlį“, o kandidatų kaip nėra, taip nėra
• Radom „deimantą“, o jis atsisakė paskutiniame atrankos etape
• Darbuotojo reikėjo vakar, bet pokalbis su kandidatu gali įvykti tik po dviejų savaičių, visi užsiėmę
• Reikia būtinai vienaragio, ir būtinai su ragu iš dešinio šono ir su smulkiais žalsvais taškeliais. Kitokie netiks
• Iš vieno nesirinksiu, o jei daugiau nei vienas, nebežinau, kuriam pasiūlymą teikti

Kaip valdyti atrankos procesą, kad pasiektume norimą rezultatą laiku, aptarėme su Justina Raškauskiene (Omnisend) ir Skirmante Patašiūte (Nortal). Išnagrinėjome nemažai praktinių sprendimų iššūkiams kylantiems atrankos procese, kviečiame klausyti.

Epizodo rėmėjas – kandidatų valdymo sistema Recrur – inovatyvi online platforma, kuri supaprastina atrankos valdymą atrankos specialistams, samdantiems vadovams ir kandidatams. Prieinama 5 kalbomis, integruojama su darbo paieškos portalais, sumažina administracinio darbo krūvį. Platesnę informaciją apie Recrur rasite: https://recrur.lt/

Su Karolina Ustilo–Kačinauske ir Dovu Zavadskiu kalbėjome apie technologinį personalo atrankų proceso stuburą:
- Kokie technologiniai sprendimai svarbiausi atrankų procesui
- Ką mums suteikia kandidatų valdymo sistema (ATS) , kokių galimybių ir sprendimų galime iš jos tikėtis
- Kaip technologijos gali pagerinti kandidatų patirtį ir kodėl turėtume audituoti savo įmonės sukurtą kandidatavimo procesą iš kandidato pusės
- Kaip protingai pritaikyti sprendimus paieškos procese
- Dirbtinio intelekto pritaikymas atrankų komandose.
Pokalbio metu buvo paminėti Glen Cathey ir knyga „The Algorithm: How AI Decides Who Gets Hired, Monitored, Promoted, and Fired and Why We Need to Fight Back Now”, Hilke Schellmann.
Epizodo rėmėjas – kandidatų valdymo sistema Recrur – inovatyvi online platforma, kuri supaprastina atrankos valdymą atrankos specialistams, samdantiems vadovams ir kandidatams. Prieinama 5 kalbomis, integruojama su darbo paieškos portalais, sumažina administracinio darbo krūvį. Platesnę informaciją apie Recrur rasite: https://recrur.lt/

Jūsų dėmesiui–6-asis „Žmogiškųjų iššūkių“ sezonas. Jį pradedame epizodų serija apie personaloatranką; šešiuose pokalbiuose detaliau aptarsime skirtingus atrankosaspektus ir nagrinėsimeiškart kelių įmonių patirtis. Pirmasis šios serijos epizodas apima personalo atrankos strategiją.

Jolita Surgutanovienė (Telia) ir Ieva Kuniejūtė (Vinted) nuotaikingai diskutavo apie tai:

-Kokia šiuo metu situacija darbo rinkoje
-Kaip atrodo jų įmonės atrankų komanda, jos sudėtis, atsakomybės, kokios samdos apimtys ir procesai
-Kaip vyksta bendradarbiavimas su samdančiais vadovais
-Ką numato personalo atrankos strategija, kiek įmanoma atrankas suplanuoti į ateitį
-Kaip matuojamas atrankų komandos veiklos efektyvumas, kokie KPI‘s keliami
-Kas sunkiausia vadovaujant atrankų komandai, su kokiais iššūkiais susiduriama.
Epizodo rėmėjas – kandidatų valdymo sistema Recrur – inovatyvi online platforma, kuri supaprastina atrankos valdymą atrankos specialistams, samdantiems vadovams ir kandidatams. Prieinama 5 kalbomis, integruojama su darbo paieškos portalais, sumažina administracinio darbo krūvį. Platesnę informaciją apie Recrur rasite: https://recrur.lt/

Per valandos pokalbį Vaida Paulauskiene leido mums pasisvečiuoti Wix įmonėje ir susipažinti su įmonės vidiniais procesais, praktikomis ir kultūra. Su Vaida aptarėme:

• Kas yra veiklos vertinimas ir koks pagrindinis šio proceso tikslas
• Kaip kito veiklos vertinimas verslo bendruomenėje
• Wix pavyzdžiu nagrinėjome, kaip gali atrodyti veiklos vertinimo procesas praktikoje
• Kokia veiklos vertinimo proceso sąsaja su karjeros ir atlygio planavimu
• Kaip organizacijoje suteikti laisvę numatant palaikymo mechanizmus
• Kas yra saviorganizuojančios komandos
• Aptarėme vidinio vadovų forumo praktiką
• Kokie keblūs atvejai gali kilti per 1-on-1 susitikimus ir kaip galima juos spręsti

Šiuo epizodu pabaigiame penktąjį „Žmogiškųjų Iššūkių“ sezoną ir linkime jums puikios vasaros!

Kodėl mums svarbu tapti konkurencingu darbdaviu – apie tai diskutavome su Živile Valeišiene, darbdavio konkurencingumą matuojančios įmonės „WitMind“ vadove.

Šiame pokalbyje girdėsite:
- Kokia šiuo metu Lietuvos darbo rinkos situacija: kurie sektoriai kandidatams atrodo patrauklesni;
- Kas motyvuoja darbuotojus ir ko jie pasigenda;
- Ką daryti, jeigu sektorius, kuriame veikiate, yra mažiau patrauklus;
- Kas apibrėžia darbdavio konkurencingumą;
- Kaip pamatuoti organizacijos konkurencingumą, su kuo lygintis ir kaip šią informaciją tinkamai panaudoti;
- Kaip tinkamai įvertinti darbdavio konkurencingumo stiprinimo veiklos grąžą.

Kelias nuo užsidegimo ir visiško įsitraukimo į veiklą iki apatijos ir atsiribojimo gali būti ganėtinai trumpas. Apie perdegimą darbe kalbame su organizacijų psichologe Ugne Juodyte.

Pokalbyje palietėme:

- Kas yra perdegimas ir kokie yra šios kelionės etapai;
- Kaip atpažinti perdegimą;
- Kiek šiuo metu paplitęs perdegimas ir kodėl anksčiau apie jį negirdėjom;
- Kas turi didžiausią įtaką perdegimo progresavimui;
- Kaip padėti sau ir šalia esančiam;
- Sėkmingai veikiančių ir išvengiančių perdegimo žmonių įpročiai.

Ugnės Juodytės rašoma knyga perdegimo tema jau netrukus išvys šviesą. Lauksime knygos, o kol kas pagrindinių minčių klausykime šiame pasikalbėjime.

Darbuotojų ambasadorystės programos yra šiuo metu gan plačiai paplitusi įmonių praktika; vienoms labiau pavyksta išjudinti darbuotojų entuziazmą dalintis žiniomis apie darbdavį, kitų pastangos norimo efekto neatneša. Apie tai, kaip teisingai prieiti prie darbuotojų ambasadorystės projektų kalbame su „We Are Marketing“ partnere, stratege Neringa Petrauskaite.

Pokalbyje nuskamba:
-Ar galime darbuotojų ambasadorystės projektą valdyti kaip pokytį įmonėje;
-Kokie gali būti ambasadorystės tikslai;
-Kaip vyko „Ignalinos Atominės Elektrinės“ darbuotojų ambasadorystės projektas;
-Kaip nustatyti ambasadorystės tikslus, įsivertinti rizikas ir matuoti rezultatą;
-Kaip apibrėžti taisykles ir suteikti darbuotojams pagalbą.

2023 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuota apklausa apie gyventojų požiūrį įvyresnius žmones parodė, kad net 75 proc. apklaustųjų mano, jog vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija Lietuvoje yra iš dalies arba labai paplitusi. Su Nerija Paliulyte, „Motivate“ įkūrėja ir vadove, svarstėme, jei valstybę sėkmingai gali valdyti 80-metis, kodėl buhalteris ar pardavimų specialistas būdamas 50-ies jau per senas.

Tai ir pakalbėkime paprastai:

- Kas vyksta su vyresniais kandidatais ieškančiais darbo?
- Koks darbdavių požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus?
- Kokie stereotipai susiję su vyresniais žmonėmis darbo rinkoje?
- Kokio amžiaus esame tinkami darbo rinkai, o kada tampame „vyresniais“?
- Ir kaip mums atpažinti savo nuostatas ir nepasiduoti kitų primetamiems stereotipams?

Kalbėjome puikiai nusiteikusios, kviečiame taip pat klausyti.

Ar kada susimąstėte, kodėl vieniems darbuotojams lengviau sekasi pasiekti puikių rezultatų nei kitiems? Kas išskiria sėkmingus darbuotojus?Gabrielės atliktas tyrimas įmonėje „Hostinger“ išskyrė 4 pagrindinius bruožus būdingus Top darbuotojams:

• Ambicija;
• Platesnio konteksto matymas;
• Reiklumas komandai;
• „Aš galiu“ požiūris (angl. self-efficacy).

Šiame epizode kalbame apie tai, kaip atpažinti potencialius Top darbuotojus, kaip juos motyvuoti ir išlaikyti.

Šio epizodo metu nuskambėjo frazė „Gaila, kad penkerių metų patirtis ateina tik per penkerius metus“. „Žmogiškųjų Iššūkių“ pokalbių tikslas–padėti dalintis nelengvai sukaupta patirtimi ir leisti kitiems iš jos mokytis lengviau ir greičiau, jei taip būna :)

Šį kartą pokalbis apie strateginį planavimą:

• Ar įmanoma verslui veikti be aiškaus strateginio plano?
• Kaip vyksta strateginis planavimas? Ką svarbu įsivertinti ir numatyti?
• Kokį vaidmenį strateginiame planavime atlieka HR?
• Kaip atrodo strateginio plano ir HR praktikų prasilenkimas ir kaip to išvengti?
• Atskiriems įmonės skyriams keliami tikslai–kaip juos harmonizuoti ir išvengti konfliktų?
• Kaip strategiškai prieiti prie vadovų ugdymo?

Linas Dungveckis yra atsargos karininkas, vadovų konsultantas, lektorius, knygos „Švyturiai“ autorius. Linas dirba su vadovų grupėmis ir šiame epizode dalinasi savo mintimis apie strateginį planavimą, taikliai panaudodamas pavyzdžius bei palyginimus iš savo itin įdomios patirties. Kviečiame klausyti!

This episode is a part of HR WEEK edition of „Žmogiškieji Iššūkiai”. It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023).

Chris Van Der Schoor is an organizational behaviour consultant and ex HR Director of Netflix EMEA Production and Netflix Nordics. Chris consults companies on their cultural journey in turbulent times: going from growing to profitability phase, experiencing merger and acquisition processes or going through the downturn. In the conversation we also discussed Netflix culture as an example:

• farming for dissent
• selection at the gate
• leveraging culture
• cultural fit

Chris says it is such a brilliant time to be working in HR now. Listen to the episode and find out why.

This episode is a part of HR WEEK edition of „Žmogiškieji Iššūkiai”. It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023).

Richard de Hoop (Holland) uses music as a metaphor and a source of inspiration for business and teamwork. Which musical instrument do you take part of in the team orchestra? Check it out by trying a test: https://richarddehoop.com/lt/

And listen to Richard's shared ideas on teamwork and resilience.

This episode is a part of HR WEEK edition of „Žmogiškieji Iššūkiai”. It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023).

Honoured to host this conversation with one of the thought leaders on Human Resource management in Europe, Professor Armin Trost.

Professor shares his thoughts on cognizant leadership:

"An effective leader knows his or her leadership context, has a suitable and clear idea of leadership, communicates it to those he or she leads and acts accordingly.

"You will hear about the idea of cognizant leadership, 4 default leadership settings, leveraging expectations on leadership, and challenges on the way to result. We also talked about the book by Professor Armin Trost coming as well as topics which are on his mind at the moment. Tune in to listen!

This episode is a part of HR WEEK edition of „Žmogiškieji Iššūkiai”. It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023).

• Daniel Wilson shares some interesting ideas on:

• major shifts impacting global workforce;

• definitions of talent intelligence and talent futurology;

• ways to apply talent intelligence internally;

• future workforce predictions.

Asked if we will be able to predict employees' behaviour from the collected data in the future, Daniel gives a precious answer: "I have an easier way of predicting human behaviour; it is having an environment where you have open discussions with people. Not everything is data."

This episode is a part of HR WEEK edition of „Žmogiškieji Iššūkiai”. It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023).

Savvas Kechagias gives an example on how childhood games can lead you to choosing a career path. You will also hear ideas on how to watch out for your security and to stay safe.

This episode is a part of HR WEEK edition of "Žmogiškieji Iššūkiai". It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023).

In this episode Anita Lettink (Expert on the future of work and equal pay, the Netherlands) shares her insights on the future of work.

Main points mentioned:

• embracing technology and keeping what's genuinely human
• work-centered vs people-centered organizations
• equal pay for equal work
• EU Pay transparency directive preparation

This episode is a part of HR WEEK edition of "Žmogiškieji Iššūkiai". It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023).

In this episode Elke Geraerts (Doctor in Psychology, Best selling author, CEO Better Minds at Work, Belgium) talks about the impact of the constant change and information flow on our brains and ways to build mental resilience.

Main points mentioned:

• ongoing brain crisis (mental health decline, infobesity, FOMO)
• focus and unfocus time
• disadvantages of multi-tasking or switch-tasking
• impact of constant connectivity on our brain
• focus is the new IQ and connection is the new EQ

This episode is a part of HR WEEK edition of "Žmogiškieji Iššūkiai". It has been recorded at the largest annual HR conference in Lithuania (2023).

In this episode Hertta Vuorenmaa (Research Programme Director in the Future of Work, Altoo Univesity, Finland) shares her insights on the future of work.

Main points mentioned:

• understanding impact and leading the change;
• critical thinking tool: deconstructing stories and facts of the way we operate;
• office as a tool;
• facing workforce stigmas and dichotomies;
• are we ready to live longer?

Penkto „Žmogiškųjų Iššūkių“ sezono pradžiai kviečiame klausyti įkvepiančio žmogaus istorijos, patyrimo, kuris įkvepia kitaip pažiūrėti į sutinkamus iššūkius bet kurioje srityje - versle, darbe, šeimoje.

Danguolė Bičkūnienė prisistato kaip žmonių žmogus, tačiau už oficialių „Linas Agro“ personalo vadovės pareigų slypi žymiai daugiau: ji taip pat yra ilgųjų distancijų bėgikė, ultramaratonininkė ir alpinistė, žmogus, kuris vedamas smalsumo ir ambicijos siekia vis daugiau.

Pokalbyje išgirsite:

-Fantastiškai įdomią Danguolės pomėgių istoriją: ilgųjų distancijų bėgimas ir alpinizmas;

-Kaip tinkamai pasiruošti iššūkiui;

-Kaip dirbti su savimi ir tinkamai save motyvuoti;

-Kaip įveikti nenumatytas kliūtis ir kylančius sunkumus;

-Kaip priimti nesėkmes;

-Ką reiškia nuolatinio balanso gyvenime paieška.

Pokalbio pabaigoje Danguolės pasidalintas palinkėjimas daro pasaulį geresne vieta:

Tvirtai stovėkite ant žemės.

Darykite tai, ką turite padaryti,

Tai, ką pažadėjote ir sutarėte.

Ir neužmirškite kelyje pakelti galvos

Ir pažiūrėti į žvaigždes.

Suraskite savo žvaigždę, svajonę savo

Ir siekite jos. Ir svarbiausia –

Visada rūpinkitės žmonėmis:

Tais, su kuriais gyvenate,

Tais, su kuriais dirbate,

Tais, su kuriais mokotės,

Ir tais, kuriuos tiesiog sutinkate savo kelyje.

Vasarai atėjus, mintys jau keliauja saulėtose vietovėse, ieškant naujų įspūdžių? Puiku!

Pakalbėkimeapie tai, ką verta numatyti iš anksto tam, kad atostogų metas įmonėse būtų sklandustiek tiems, kas atostogauja, tiek tiems, kurie lieka dirbti.

• Neribotų atostogų praktika–ką verta apgalvoti ir įsivertinti
• Chroniškų neatostogautojų skatinimas pailsėti
• Kaip išvengti konfliktų planuojant atostogas
• Darbo iš užsienio džiaugsmai ir vargai
• Sutrumpintas darbo laikas–ką turėtume žinoti

Su lektore, konsultante, Kokybės vadybos ir inovacijų asociacijos vadove Lina Jankauskiene kalbėjome apie LEAN metodą. Kaip manai, ar LEAN yra:

(a) Metodika apimanti nuo gamybinių procesų efektyvinimo iki lyderystės praktikų
(b) Praktika darbuotojų įsitraukimui didinti
(c) Organizacinis transformacijos modelis

O gal (d) visi aukščiau pateikti variantai? Atsakymą išgirsi šiame epizode. Pokalbyje taip pat išgirsi mintis apie tai, kaip pasireiškia LEAN evoliucija, kokius tikslus tipiškai saukelia įmonės diegdamos LEAN, koks yra HR skyriaus vaidmuo įmonės LEAN kelionėje, kokius konkrečius LEAN įrankius gali pasitelkti bet kuri organizacija, nepriklausomai nuo veiklos ar dydžio ir kaip LEAN praktika pritaikoma mūsų asmeniniame gyvenime ar buityje.

Su Dainiumi Baltrušaičiu, psichologu, verslo konsultantu, didžiausių Lietuvoje konferencijų organizatoriumi kalbėjome apie tai, kaip kinta verslo pasaulis. O gal visai jis ir nesikeičia?

Epizodo mintys:

• Kas keičiasi versle, ar kas nors keičiasi
• Biurokratija ir adhokratija
• Darbų perskirstymas tarp žmonių ir technologijų
• Pripažinimas–naujas saugumo matas
• VUCA pasaulis, kaip jis sunkina ir lengvina mums gyvenimą
• Deja vu vs jamais vu
• Vadovas–antropologas, vadovas propagandistas

Dainius kalbėdamas išskiria 4 dalykus svarbius lyderiui:

1. Darbuotojų motyvacija

2. Gebėjimas greitai mokytis

3. Gebėjimas žvelgti naujomis akimis (norint rasti naujų žemių, nebūtina iškeliauti)

4. Atsiribojimas nuo triukšmo

Klausome. Gal kažkuri pokalbio mintis bus būtent ta, kurios šiandien ir ieškai?

Darbo kodekso pakeitimai įsigalioję nuo 2022 lapkričio 1 dienos praplėtė 30 straipsnį ir paskatino darbdavius didesnį dėmesį skirti mobingo apibrėžimui bei jo galimoms apraiškoms darbe. Su Domante Kibirkštyte diskutavome apie tai, kad dažnai pats terminas „mobingas“ suprantamas skirtingai ir interpretuojamas ne visada teisingai. Todėl kalbėjome apie tai:

• Kas yra (ir kas nėra) mobingas ir kaip jis pasireiškia įmonėse?
• Kuo skiriasi mobingas nuo diskriminacijos?
• Kaip atrodo mobingas darbe? Kaip atpažinti?
• Ar visada mobingas tyčinis?
• Kodėl neretai nusprendžiama nutylėti mobingo atvejus?
• Kaip pastebėti netinkamą elgesį ir kaip veikti tokiu atveju?
• Kaip elgtis vadovui ir kokia jo (-s) atsakomybė?
• Ką rekomenduojama numatyti ir atlikti personalo skyriui siekiant mobingo prevencijos.

Ačiū, Domante, už gyvą ir aktualų pokalbį! Kviečiame klausyti.

59-tojo „Žmogiškųjų Iššūkių” epizodo viešnia – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė, Mintautė Jurkutė. Su Mintaute diskutavome apie tai:

• Kaip ir kur progresuojame siekdami diskriminacijos darbe mažinimo?
• Ar tai, ką daro verslas įtraukties ir įvairovės tema yra deklaratyvu ar nuoširdu? Kokie yra geriausi šios srities pavyzdžiai?
• Kokie darbo aspektai dažniausiai sukelia klausimų dėl nelygių galimybių?
• Kokie nusistatymai pasitaiko priimant naujus darbuotojus į darbą?
• Kaip įvertinti darbuotojų lūkesčius ir juos atliepti?
• Kaip teisingai skatinti darbuotojus pasinaudoti savo teisėmis? Ką būtina apgalvoti ir užtikrinti?
• Kas yra kvotos ir kaip jas teisingai taikyti norimam tikslui pasiekti?
• Ir kas visgi vyksta su vyrų ir moterų kišenėmis?

Kviečiame klausyti šio ir ankstesnių „Žmogiškųjų Iššūkių“ epizodų.

Šio epizodo tema įsiprašė tiesiai iš gyvenimo puslapių, iš vienos diskusijos, kurioje dalyvavome kartu su Giedre. Epizodas apie personalo funkciją, tačiau naudingas klausyti visiems, kas su personalo skyriais bendradarbiauja.
„Workvivo“ tyrimas skelbtas Forbes paskelbė, kad dauguma HR bendruomenės jaučia profesinio perdegimo požymius (98%), stokoja tinkamų resursų savo darbui atlikti (73%) ir jaučia, kad jų atliekamas darbas nėra vertinamas (71%).

Su Giedre diskutavome apie tai, kokius iššūkius savyje slepia personalo srities darbas, ir kas keitėsi per pastarąjį laikotarpį. Ar kada susimąstėte, kad be visų rimtų užduočių ir iššūkių, personalo kolegos, be kita ko, netenka staigmenos elemento organizacijoje?

Giedrės pasidalintas, iš kolegos sulauktas klausimas „Tu visiems padedi spręsti problemas, o kas tavimi rūpinasi?“ stumteli mus susimąstyti:

• Kaip aš saugau save?
• Kaip aš dirbu su kitais, kad sukurčiau palaikymo ryšį ne tik kitiems, bet ir sau?
• Kaip aš tobulėju, kad neišsigąsčiau augančios savo pozicijos svarbos?
• Kaip aš padedu įmonei sudėlioti procesus užtikrinančius, kad darbas būtų vertinamas?
• Ką galiu padaryti, kad vadovas/vadovų komanda taptų tikrais mano darbo partneriais?
  

Yra apie ką pagalvoti. Klausome?

Pasitikėjimas, kaip tema, yra sunkiai apibrėžiama ir atskiriama nuo kitų vadybinių ir santykių kūrimo temų, tačiau jos svarba yra nenuneigiama.

Epizodo svečias – Rytis Juozapavičius, tobulėjimo programų fasilitatorius–dalinasi, kad sukurti pasitikėjimo santykį yra pirma ir bene svarbiausia lyderystės kompetencija.

Su Ryčiu aptarėme:

• Kas yra pasitikėjimas komandoje ir organizacijoje;
• Kiek kinta pasitikėjimo lygis mūsų visuomenėje;
• Ar pasitikėjimas gali būti matuojamas;
• (Ne)pasitikėjimo simboliai ir aukšto pasitikėjimo elgesiai;
• Pasitikėjimą kuriančios sistemos;
• Kaip nustatyti pasitikėjimo lygį komandoje ir kokie galimi veiksmai.

Įsijunkite pasiklausyti apie pasitikėjimo kūrimą ir išgirsti įtraukiančius Ryčio pavyzdžius, kurie priverčia suklusti ir atsigręžti į save. Smagaus klausymo!

Skaitmeninė transformacija, inovacijos dažnam skamba kaip svetimos ar tolimos temos. Robotai, RPA, Power BI, AI–manote tai ne apie jus? O jei galėtumėt patys dalį nuobodžių, rutininių pasikartojančių savo atliekamų užduočių padaryti vieno mygtuko paspaudimu ir savo laiką skirti įdomesniems iššūkiams?

Su PwC skaitmeninės transformacijos ir inovacijų vadove Aušra Miltenyte kalbėjome apie tai, kaip paskatinti organizaciją ieškoti neefektyvių, rutininių procesų ir juos skaitmenizuoti. Mūsų pokalbyje nugirsite apie:

• Robotus Algį, Kauką, bevardžius bet šaunius robotus pagalbininkus;
• Būtinąsias sąlygas, kad skaitmeninė transformacija įvyktų;
• Vartotojų kuriamus automatizavimus (angl.citizen led automation);
• Galimus transformacijos tikslus ir KPI‘s;
• Dalinimosi svarbą įmonės transformacijos procese;
• Inovacijų įtaką darbuotojų įsitraukimui ir motyvacijai.

Pagalvokime apie tai, kiek daug galimybių keistis ir keisti turime:

Lyderystė yra neatsiejama nuo pokyčio, vadovai dažniausiai tampa pokyčių agentais savo organizacijose, jie įkvepia kitus pokyčiams, palaiko, išklauso ir padeda pereiti per didžiausius ir drąsiausius pasikeitimus.

Su Olga Štangej, verslo konsultante, tyrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros programos direktore, kalbėjome detaliai apie tai, ką daryti, kad pokyčius suvaldytum tinkamai:

•Ką reiškia „valdyti pokytį“?
•Kas ir už ką atsakingas įmonėje įgyvendinant pokytį?
•Kokie yra pokyčio valdymo etapai? Vaidmenys? Sėkmės rodikliai?
•Kaip tinkamai komunikuoti pokytį?
•Kas yra organizacijos atsparumas? Iš ko jis susideda?
•Ko iš vadovo tikimasi ištikus kritinei situacijai?
•Ką dažniausiai pamirštame galvodami apie pokyčių įgyvendinimą?

Gyventi neapibrėžtume ir nuolatiniame pokytyje, būti lankstiems ir prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos. Didelis iššūkis? Pagalvokime apie jį kartu.

Reguliarūs individualūs vadovo ir komandos narių susitikimai (kitaip „1-on-1”),
tinkamai naudojami, yra nepakeičiamas įrankis vadovo arsenale. Su Aušra
Bijaminiene susitikome kalbėti apie tai, kaip paversti one-on-one susitikimus 
maksimaliai naudingais ir prasmingais. 

Kalbėdamos palietėme nemažai praktinių šių susitikimų aspektų:

• Koks yra one-on-one susitikimų tikslas? 
• Ką svarbu žinoti apie šiuos susitikimus ir kaip jiems pasiruošti?
• Kokie pagrindiniai patarimai ruošiantis one-on-one?
• Kokią naudą gauna vadovas? Kaip prašyti komandos nario grįžtamojo ryšio ir jį išgirsti?
• Ką svarbu aptarti ir kaip nepamesti to, kas svarbiausia?
• Kaip prakalbinti žmones?
• O ką daryti, jei tavo vadovas nekviečia tavęs susitikti?
• Be susitikimo tarp vadovo ir komandos nario, kaip dar gali būti išnaudojamas one-on-one?

Vadovavimas vyksta per sąlytį su žmonėmis. Tame sąlytyje tu patiri ne tik kitą 
žmogų, bet ir save patį, pasitikrini, kaip tau sekasi išpildyti vadovo vaidmenį. 

Leidimas sau ir įpročio formavimas apmąstyti situacijas yra augimo kertinis 
momentas ir pamatas. 

Apie vadovo vidinę kelionę, lūkesčius sau, augimo erdves  ir dar daugybę vadovo
kasdienio ieškojimo aspektų kalbėjome su OVC Consulting vadovu, organizacijų 
konsultantu Pauliumi Avižiniu.

Kviečiame klausyti!

Jens Hovgaard Jensen, Chief People Officer of “Girteka Logistics” shares his experience of coming to Lithuania to assist “Girteka Logistics” leadership with driving a cultural and business transformation of the company.

Jens says in cultural transformation it’s a lot about “respecting the past and embracing the future”.

The changes related to culture cover critical business areas as: shifting focus from management to leadership, decentralizing decision-making, talent identification and performance management. Jens shares his vision of the shift from a Lithuanian company selling internationally to an international company with the Lithuanian heritage.

Listen to the story of a cultural transformation in the making as well as a personal story moving to a new company and a country.

Arba kaip „Žmogiškieji iššūkiai“ pateko į Karolio Rimkaus „BeReal“.
Pokalbio pradžioje Karolis pasidalino, kad dažniausiai jam užduodami klausimai yra susiję su tuo, kada kelti įrašus į socialinius tinklus, kokios apimties jie turi būti ir kuria kalba, kad sulauktų pasisekimo. Nuo atsakymų į šiuos klausimus ir pradėjome savo pokalbį, o tuomet tęsėme:

• Kaip keičiasi darbdavių požiūris į darbuotojų veiklą socialiniuose tinkluose?
• Kaip teisingai susidėlioti ambasadorystės programų mechanizmą ir šią iniciatyvą palaikyti?
• Su kokiomis naudomis ir grėsmėmis susiduriama darbuotojams viešai komunikuojant?
• Kuo išsiskiria „Linkedin“ tarp kitų socialinių tinklų?
• Kokios įmonės Lietuvoje matomos dėl darnios ir aktyvios darbuotojų komunikacijos?
• Kaip elgtis, jei komunikuodamas socialiniuose tinkluose susiduri su kritika, komentarais, informacijos iškraipymu?
• Ir kodėl dalintis socialiniuose tinkluose verta?

Ar jums smalsu, ką Karolis atsakė? Tuomet klausome.

Pirmasis ketvirtojo „Žmogiškųjų iššūkių“ sezono epizodas su karjeros konsultante Simona Bareike apie karjeros planavimą.

Simona dalinasi, kad planuojant karjerą svarbu pradėti nuo savo įgūdžių, kompetencijų ir stiprybių inventorizacijos, tuomet leisti sau svajoti ir apsibrėžti ambicijas, ir galiausiai – susidaryti aiškų planą. Planuoti karjerą naudinga ne tik profesinį kelią pradedantiems specialistams, tačiau ir karjeros trajektoriją pakeisti arba koreguoti norintiems patyrusiems žmonėms.

Epizodo klausimai:

- ar karjera planuojama ar nutinka? 
- kaip turėti planą? ką daryti? ką apgalvoti? 
- kokie yra dažniausiai sutinkami ribojantys vidiniai įsitikinimai, trukdantys svajoti ir siekti savo norimos karjeros? 
- kokį vaidmenį atlieka darbdavys ir kaip jis gali pagelbėti karjeros krypties klausimu?
- kaip siekti vidinės karjeros ir gauti norimą poziciją, ten kur esate?

Paskutiniame sezono epizode savo mintimis apie tai, kaip spręsti žmogiškuosius iššūkius dalinasi septynmečiai ekspertai: Gustė, Elena, Irtautas ir Jurgis.

Ar visi mūsų klausimai tokie sudėtingi? Ar tikrai reikia perskaityti begales protingų knygų, kad sužinotum tiesas? O gal atsakymus visada žinojome, tik jų savyje neatrandame?

Su geriausiais linkėjimais ir plačiomis šypsenomis kviečiame klausyti, ką verslui pataria vaikai. Geros vasaros!

Mažinti darbuotojų kaitą ir kurti glaudesnį santykį su darbuotojais–tikslai, kurie paskatino „Rimi“ ieškoti sprendimų ir imtis projektųtokių, kaip BILIETAS GRĮŽTI.

Bilietas grįžti–tai darbuotojui suteikiama galimybė be atrankos proceso grįžti dirbti įprekybos centrą, į tą pačią darbo vietą, tomis pačiomis darbo sąlygomis, kaip ir tą dieną, kai darbuotojas nusprendė išeiti.

Ar bilietas grįžti veiksmingas? Vaida dalinasi, kad per praėjusius metus sugrįžo 338 išėję darbuotojai, kiek daugiau nei 20% nuo visų išėjusių skaičiaus. Apie tai, kaip atsirado šis projektas, kokios jo pagrindinės taisyklės ir bilieto panaudojimo istorijas šiame epizode.

Svajojame pasiekti, padaryti, laimėti. Daugiau, greičiau, geriau. O kaip dažnai pabaigiame darbo dieną ir pagalvojame „visą dieną laksčiau ir nieko nepadariau“, arba jaučiamės suirzę, nes darbų sąrašas nepakankamai sutrumpėjo. Būna? 

Su Mindaugu Grajausku kalbėjome apie tai, kas yra asmeninis produktyvumas ir kuo pasižymi šiuolaikinis produktyvus žmogus. 

Keletas minčių, kuriomis dalinosi Mindaugas:

·       Produktyvus žmogus yra drąsus. Drąsus pasakyti „ne“

·       Norėdamas efektyviai veikti turi žinoti ką daryti ir (net svarbiau) ko nedaryti

·       Rūpintis savo poilsiu yra kokybiško ir produktyvaus gyvenimo požymis

·       Laiką reikia ne valdyti, o kokybiškai jį patirti

·       Nuobodulys yra svarbus mūsų kognityviniams sugebėjimams ir kūrybiškumui

·       Svarbu treniruoti savo „susitelkimo raumenį“

·       Fizinio aktyvumo didinimas gerina mūsų asmeninį produktyvumą.

Esant itin aktyviai darbo rinkai ir didėjant darbuotojų judėjimui tarp įmonių, darbdaviams dažnai kyla klausimų, kaip apsisaugoti nuo darbuotojo nesąžiningos konkurencijos. Šiame epizode su Jurgita nagrinėjome, ką turi apgalvoti ir numatyti darbdavys, kad išvengtų konkuravimo su buvusiais darbuotojais.
Kalbėdamos aptarėme:

• Kaip atsiranda darbuotojo ir darbdavio konkurencija?
• Kaip susitarti dėl nekonkuravimo sąlygų? Ką būtina žinoti?
• Kuo skiriasi susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir nekonkuravimo?
• Ar galima susitarti dėl darbuotojų ir klientų neviliojimo?
• Kaip darbdaviui tinkamai apsisaugoti?
• Ar lengva įrodyti, kad darbuotojas naudoja konfidencialią informaciją? Kaip tai vyksta praktikoje?
• Koks gali būti susitarimas su laisvai samdomais darbuotojais?

Šiame epizode darbdavio įvaizdžio specialistė (aka „viskodaristė“) Milda Simanauskaitė labai praktiškai, su pavyzdžiai ir paaiškinimais padeda mums suprasti, kas yra darbdavio įvaizdžio formavimas, koks jo tikslas, kas šiame procese svarbu ir kaip tai daroma.

Įsijunk, jei tau smalsu:

• Ką darbdavio įvaizdžio specialistas veikia kasdien
• Kokie yra darbdavio įvaizdžio formavimo iššūkiai
• Kaip atrasti ir parduoti istorijas įmonės viduje ir išorėje
• Kokios pagrindinės darbdavio įvaizdžio formavimo kryptys ir tendencijos
• Kaip padrąsinti darbuotojus dalintis savo istorijomis ir komunikuoti
• Kaip užtikrinti darbdavio įvaizdžio kampanijų sėkmę
• Lietuvoje veikiančių įmonių pavyzdžiai (labai smagūs, tikrai!)

Nesusigadinti reputacijos, saugoti reputaciją, nepriekaištinga reputacija, nesusitepti reputacijos – o kas reputaciją sudaro ir kas už ją atsakingas – apie tai kalbėjome su Inga Tarakavičiūte, reputacijos valdymo eksperte.

• Kas yra reputacija ir kuo ji skiriasi nuo įvaizdžio?
• Iš kokių elementų susideda reputacija ir kaip ji matuojama?
• Kokia lyderystės įtaka bendrai įmonės reputacijai?
• Kaip keitėsi pasitikėjimas verslo ir valdžios institucijomis pastaraisiais metais?
• Kokia yra komunikacijos svarba reputacijos krizių valdymo procese?
• Kokios įmonės pirmauja pagal reputaciją pasaulyje ir Lietuvoje? 

Kad būtų įdomiau, sugalvoki savo spėjimus, kurios įmonės turi geriausią reputaciją pasaulyje ir Lietuvoje, o tuomet pasitikrinki savo spėjimus klausydamas epizodo. Ar atspėsi?

Darbuotojų emocinės gerovės klausimas yra viena svarbiausių tarp personalo valdymo specialistų užduočių jau kurį laiką. Kaip pasirūpinti darbuotojais, jų emocine būsena, kai nerimo, pasimetimo ir baimės yra tiek daug, kalbėjome su draudimo bendrovės „If“ Lietuvos žmogiškųjų išteklių departamento vadove, Jurgita Banyte.

Keletas minčių iš pokalbio:

• Negalime bėgti nuo rūpimų temų, svarbu skirti vietos ir laiko žmonės išsikalbėti;
• Darbuotojų apklausų praktika;
• Susirinkimų kultūra, darbo laiko valdymo sprendimai;
• Darbuotojų edukavimas emocinės sveikatos tema;
• „Genties (bendrumo) jausmo“ stiprinimas organizacijoje;
• Darbo organizavimas mažesnėse darbuotojų grupėse;
• Kaip „nupūsti dulkes“ nuo darbo prasmės;
• Atsakomybės už emocinę sveikatos paskirstymas tarp darbdavio ir darbuotojo.
  
  

Naujame „Netflix“ filme „Don‘t Look Up“ pagrindiniai veikėjai populiarioje TV laidoje praneša apie kometą pražudysiančią žemę, o laidos vedėjai kaip įmanydami bando atrasti teigiamų/ linksmų aspektų ir žinią įvilkti į pozityvumo rūbą, pameni (jei žiūrėjai)?

-          It is something we do round here. We just keep the bad news light.

-          Well, maybe the destruction of the entire planet isn‘t supposed to be fun??

Viskas, kas nutinka, tik į gera. Reikia mokėti įžvelgti teigiamus dalykus visame kame. Galėjo būti ir blogiau. Nieko tokio, man dar blogiau buvo.

Su Gintare Varnele, vadovavimo ir personalo valdymo konsultante, diskutavome apie toksišką pozityvumą – įsitikinimą, kad nepaisant to, kiek sudėtinga ar nemaloni situacija mus ištinka, mes privalome išlaikyti pozityvumą. Toksiškas pozityvumas, nors ir pozityvus, skatina ignoruoti atjautą, sudėtingas emocijas ir išgyvenimus, paslepiant juos kaip nepriimtinus. Dažnai tai sukuria netikrumo, nenuoširdumo jausmą bei susvetimėjimą tarp žmonių. Su Gintare aptarėme:

• kuo toksiškas pozityvumas skiriasi nuo tikrojo pozityvumo
• kuo jis žalingas žmogui ir jo santykiams su kitais
• kodėl atsiranda poreikis pozityvumui ‚non-stop‘
• kaip atpažinti toksiškumą, kokios frazės/ elgesys jį išduoda
• kaip išvengti toksiško pozityvumo komandoje.

Aš esu griežčiausias savo kritikas. Taip ar ne? O ar galiu būti geriausias savo draugas? Atjauta sau yra vienas kelių į šį tikslą.

Atjauta sau veda į augimą, tobulėjimą, tačiau visai kitu keliu. Kai mums kažkas nepasiseka, kai mes padarome klaidą, tiesiog blogai jaučiamės, atjauta sau yra elgesys su savimi, mąstymo būdas, gebėjimas neužplakti savęs, o gebėti atjausti save, būti švelniu su savimi, priimti jausmus, kuriuos tuo metu išgyvenu ir iš šito taško priimti situaciją, iš jos pasimokyti, tobulėti pasiėmus pamoką.

Susidūrę su sunkumais, mes dažniausiai pasirenkame neigimą/ aplinkos kaltinimą arba saviplaką. Prisiminkime paskutinį kartą, kai buvome panašioje situacijoje (tarkim suklydome, gavome neigiamą grįžtamąjį ryšį, nuvylėme save) ir kaip reagavote mes. Tuomet įsijunkime šį epizodą ir stabtelėję pagalvokime, kaip galime atjausti ir palaikyti save.

Žaisti darbe? Tai tik jaunimui... Pripratinsi žaisti, niekas dirbti nenorės... – tokie dažniausiai išreiškiami nuogąstavimai ar abejonės kalbant apie procesų sužaidybinimą. Ir štai jums puikus pavyzdys, kaip žaidimo forma gali pasitarnauti mokymų ir darbuotojų įvedimo procese. Su Margarita Plešakiene, Circle K žmogiškųjų išteklių departamento direktore, nagrinėjome, kaip Circle K pritaikė žaidimo elementus savo personalo procesuose, kaip atrodo naujokų įvedimo žaidimas ir kokių rezultatų pavyko pasiekti mažinant naujokų kaitos rodiklius.

Žaidimų elementai puikiai pasitarnauja kuriant komandos procesus. Kodėl? 

Žaidimai:

• Turi aiškiai apibrėžtas taisykles, aiškų tikslą
• Užtikrina nuolatinį grįžtamąjį ryšį, progreso pajautimą
• Užtikrina formuojamo elgesio pakartojimą
• Suteikia azarto, konkurencijos su savimi ar su kitais skatinimą
• Siūlo įvertinimą ir apdovanojimą

Keletas puikių patarimų planuojantiems sužaidybinimo projektus savo organizacijose:

• Galvokite apie norimą tikslą, smagumas – svarbus, bet šalutinis elementas
• Į turinio kūrimą įtraukite darbuotojus tam, kad turinys būtų maksimaliai aktualus
• Nepamirškite žaisti 😊. Darbe turi būti gera ir smagu. 

Vis daugiau įmonių Lietuvoje darbuotojams suteikia ne tik būtinąsias sąlygas ir priemones, tačiau ir papildomų naudų krepšelį. Papildomos naudos darbuotojams paverčia darbdavį dar patrauklesniu, didina darbuotojų pasitenkinimą ir gerina bendrą darbuotojo patirtį įmonėje. Tačiau taip dažnai darbuotojų lūkesčiai ir darbdavio pasiūlymas prasilenkia, neretai darbdavio pastangos lieka nepastebėtos ar neįvertintos, o būna, kad rinkdamiesi papildomas naudas mes pasiduodame vyraujančios mados įtakai ir pametame tikrąjį tikslą.

Su Juozu Sargūnu praktiškai ir atvirai kalbėjome apie papildomas naudas darbuotojams:

• Kas yra papildomos naudos darbuotojams ir kaip dažnai įmonės Lietuvoje suteikia jas savo darbuotojams?
• Kokias naudas labiausiai vertina darbuotojai?
• Kaip parinkti naudas, kaip įvertinti jų poreikį ir aktualumą?
• Kas yra „flex“ papildomų naudų sistema?
• Kodėl svarbi naudų komunikacija įmonėje?
• Kokių principų rekomenduojama laikytis skiriant papildomas naudas?
• Kaip naudas išnaudoti darbdavio įvaizdžio formavimui?
  
  

Kviečiame klausyti, epizode tilpo labai nemažai praktinių patarimų ir minčių.

Ar norėtum turėti super galią pažvelgti į ateitį? Su šio epizodo viešnia, Laura Duksaite-Iškauskiene, „MasterClass Lietuva“ vadove, diskutavome apie tai, kas yra ateities darbas ir kaip jis skirsis nuo to, prie ko visi mes esame įpratę:

• Kaip keičiasi darbo samprata–kodėl dirbame, ko siekiame darbe
• Kiek profesijų ateities darbuotojas turės per gyvenimą ir kiek darbų per dieną
• Kokios yra pagrindinės ateities darbo tendencijos
• Kuo išsiskiria jauniausių darbo rinkos dalyvių lūkesčiai ugdymui ir darbui
• Kokių principų turime laikytis patys, kad būtume sėkmingi ateities darbo rinkos dalyviai
• Kaip turėtų keistis organizacijos, kad išnaudotų ateities darbo privalumus

Galbūt kuri nors mintis taps tau įkvėpimu imtis veiksmų? Nes ateitis jaučia pat. Gero klausymo!