Explorez tous les épisodes du podcast Viskas, ko (ne)reikia

Paskutinėje „Viskas, ko (ne)reikia“ laidoje – ankstesnių epizodų apžvalga ir labiausiai įsiminusios pašnekovų mintys, galbūt padėsiančios kurti sąmoningesnį santykį su daiktais vartotojiškumo kultūroje.

Ved. Karolina Panto

„Mano tikslas – kad daiktai ir detalės greičiau pasiektų tuos žmones, kurie galėtų įgyvendinti savo projektus arba idėjas“, - sako socialiai atsakingo verslo „Žalias vijoklis“ įkūrėjas Vidmantas Juodis. Ši iniciatyva kilo iš asmeninės patirties kraustantis ir matant, kiek daug daiktų ir medžiagų jau yra aplink mus. Pašnekovo siekis – skatinti žmones ne tik atsisveikinti su daiktais atsakingai, bet ir suteikti jiems antrą šansą bei prisiminti, kad visi daiktai turi paskirtį, tad kartais nepelnytai juos paverčiame atliekomis.

Ved. Karolina Panto

„Po karo žmonės manė, kad didesnis vartojimas sugrąžins JAV į vadinamąjį „aukso amžių“, - sako vartotojiškumą ir šiuolaikinės Amerikos istoriją tyrinėjanti Harvardo universiteto profesorė Lizabeth Cohen. Jos terminas „vartotojų respublika“ apibūdina pokarinės Amerikos visuomenės modelį, kuriame pilietiškumas ir ekonomikos augimas buvo grindžiami masiniu vartojimu. Kaip yra šiandien? Kodėl amerikiečiai iki šiol laikomi vieni didžiausių vartotojų pasaulyje? Apie tai – laidoje.

Ved. Karolina Panto

„Pokytis visada įmanomas, svarbiausia – realūs lūkesčiai, t.y., maži pokyčiai, ir lankstus nuoseklumas“,- sako neuromokslininkė, LRT RADIJO laidų autorė Laura Bojarskaitė. Anot jos, jei namų tvarkymosi našta slegia, tai galima keisti neskaudžiai: pavyzdžiui, kasdien skirti po 5 minutes apsitvarkyti, o ne valandą kartą per savaitę ar visą sekmadienį. Su mokslininke daugiau kalbamės apie tvarkymosi įpročių ugdymą, neperkrautų erdvių teigiamą poveikį smegenims, taip pat – kaip mus veikia skaitmeninis triukšmas ir ką daryti, kad namų erdvė mūsų smegenis džiugintų labiau.

Ved. Karolina Panto

„Maisto likučių ir nesuvalgytų produktų atsiranda, nes į parduotuvę einame alkani ir be produktų sąrašo“, - sako tinklaraščio „5 produktai“ kūrėja Roma Labžentė. Su pašnekove kalbame, kaip perteklinio vartojimo problema gali įsisukti į mūsų virtuvę ir ką daryti, kad maisto švaistytume mažiau, o likučius panaudotume kūrybiškai ir skaniai.

Ved. Karolina Panto

„Su namais yra kaip su žmonėmis – meilė turi užgimti tikėjime, kad taip, kaip yra, man jau pakanka, ir tada aš galiu gerinti, keisti, pildyti, bet be trūkumo jausmo“, - sako buities analitikė, architektė, interjero dizainerė Dalia Mauricaitė-Kalinauskienė. Su pašnekove laidoje kalbamės, kaip suvokiame buities kasdienybę ir per tai kuriame santykį ne tik su savo namais, bet ir žmonėmis, kurie mus supa toje buityje, bei pačiais savimi.

Ved. Karolina Panto

Kraustymasis dažnai tampa gera proga kritiškai įvertinti turimus daiktus ir erdvę, kurioje gyvename arba kurioje netrukus gyvensime. Laidoje šįkart – istorijos žmonių, kurie gyvenamąsias vietas keitė ne vieną kartą. Pasikalbėjome, kaip kraustymasis formuoja santykį su daiktais, namais ir dar kartą pastebėjome, jog knygos – tai, su kuo besikrausant atsisveikinti būna bene sunkiausia. Savo patirtimis dalijasi menininkė Nomeda Marčėnaitė, LRT KLASIKOS vyresnioji redaktorė Rasa Murauskaitė-Juškienė, muzikos kūrėjas Dominykas Morkūnas, literatūrologijos doktorantė, suomių kalbos lektorė Radvilė Musteikytė.

Ved. Karolina Panto

„Kai kurie žmonės sako, kad reikia neprisirišti prie materijos, nesureikšminti daiktų. Tačiau aš sureikšminu daiktus, kuriuos turiu – jų nedaug, bet man jie labai reikšmingi“, - sako klimato žurnalistė, aplinkosaugos populiarintoja ir klimato iniciatyvų autorė Rugilė Matusevičiūtė. Iš Vilniaus persikrausčiusi į Druskininkus, išbandžiusi gyvenimą tik su 50 daiktų ir dabar mėginanti nepirkti nieko naujo iki vasaros, pašnekovė teigia, kad taip elgtis kiekvienam tikrai nebūtina – tereikia šiek tiek sąmoningumo, norint gyventi tvariau. Su Rugile pasikalbėjome apie darbą klimato srityje ir asmeninį santykį su daiktais bei kasdieniu vartojimu.

Ved. Karolina Panto

Kalbėti apie mirtį kartais vengiame. Tačiau švedų menininkė Margareta Magnusson, pasitelkusi skandinavišką humorą, kviečia šį pokalbį pradėti paprastai – jos knyga „Švelnus švedų priešmirtinio tvarkymosi menas“ yra apie namų priežiūros būdą, įkvepiantį iš anksto tvarkytis taip, lyg galėtum numirti bet kurią minutę. Taip išvengiama per visą gyvenimą prikauptų nereikalingų daiktų, kad jie po mirties netaptų našta artimiesiems. „Normalus žmogus visą gyvenimą ruošiasi tam, kad ne daiktai jį padaro „kažkuo“, o gyvenimas“, - sako švedų priešmirtinio tvarkymosi meno filosofija besivadovaujanti buvusi politikė, dėstytoja, mokytoja Aušra Maldeikienė. Kaip patys švedai šį konceptą pritaiko kasdienybėje, pasikalbėjome ir su dešimtmetį Švedijoje gyvenančia LRT bendradarbe Vaida Ražaityte.

Ved. Karolina Panto

„Šitas elgesys – apsipirkinėjimas – ilgainiui tampa ne apie daiktus, bet apie tai, kaip mes valdome emocinę būseną ir tvarkomės su kasdien patiriamu stresu“, - apie kompulsyvų potraukį pirkti arba oniomaniją sako medicinos psichologė, LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Agnė Stanytė. Laidoje kalbamės, kada noras pirkti nebūtinai reikalingus dalykus jau tampa rimta probema, kaip tai atpažinti ir padėti sau bei artimiesiems, jei jaučiame, kad įsisukome į šį užburtą pirkimo ratą.

Ved. Karolina Panto

„Minimalistinės erdvės įkvepia ir motyvuoja per galią interpretuoti erdvę. Tai mums yra sveikesnės erdvės gyventi“, - sako ISM universiteto mokslininkė Asta Lisauskienė. Su kolegomis ji ištyrė, kad gražios gamtos ar estetiškai patrauklių erdvių, vaizdų poveikis didina produktyvumą ir motyvaciją. Laidoje pamėginome tai pritaikyti kalbant apie namų erdvę – kaip mus veikia daiktai, spalvos, net ir gyvenimiški netobulumai, kurių, anot pašnekovės, nebūtina slėpti.

Ved. Karolina Panto

„Kelionės išmokė ir kasdieniame gyvenime turėti mažiau daiktų. Daiktai kainuoja, bet kelionės irgi kainuoja“, - sako keliautoja, tinklaraščio „Check in Lithuania“ autorė Diana Gedeikytė-Jakutienė. Lietuvos takus ir pasaulio kalnus išmaišiusi pašnekovė dalijasi, kaip keitėsi jos santykis su daiktais pradėjus vykti į patyrimines keliones, ko nebeprisikrauna į kuprinę bei ką patartų kiekvienam, norinčiam į artimiausią nuotykį vykti su kuo mažiau daiktų.

Ved. Karolina Panto

Kai kalbame apie kaupimą, dažniausiai omeny turime daiktus, kurie užima mūsų erdvę ir gali trukdyti sutelkti dėmesį. Tačiau ne ką mažiau reikšmingas yra ir kaupiamas skaitmeninis turinys – tūkstančiai ekrano nuotraukų, neperskaitytų elektroninių laiškų, išsaugotų vaizdo įrašų. Kaip šis neretai vadinamas skaitmeninis triukšmas veikia mus ir kaip situaciją keisti? Laidoje įžvalgomis dalijasi socialinių tinklų reklamos agentūros „Caption“ kūrybos vadovė Viltė Švanytė bei LSMU Neuromokslų instituto klinikinis psichologas, mokslininkas Julius Burkauskas.

Ved. Karolina Panto

Jei klausotės šios laidos, didelė tikimybė, kad esate girdėję apie Marie Kondo – bent jau ankstesniuose epizoduose. Pasaulyje japonų tvarkymosi konsultantė išgarsėjo pristačiusi KonMari tvarkymosi metodą, kuris skatina tvarkytis ne pagal kambarius, o daiktų kategorijas, ir iš esmės pasilikti tik tai, kas kelia džiaugsmą. „Tačiau džiaugtis yra sunku, todėl kartais šį klausimą galima perfrazuoti į „Ar tai man vertinga? Ar tai – pakeliui?“, - sako tvarkymosi konsultantė Urtė Urbonavičienė. Su pašnekove kalbamės ir apie pasaulyje pamėgto Marie Kondo tvarkymosi metodo privalumus, ir apie trūkumus – jis sulaukė ir kritikos dėl reiklumo tvarkai, nepraktiškumo, ir net dėl to, kad skatina... vartotojiškumą.

Ved. Karolina Panto

Kaip kalbėti apie neįtikėtinai didelį perteklinio vartojimo mastą ir jo keliamas problemas taip, kad iš tiesų susimąstytume, ką tai reiškia, ir imtumėmės pokyčių kasdienybėje? „Jei sakysi: „Koks tu blogas, kad perki iš „Shein“, žmogus iškart norės atsikirsti. Todėl labai vengiu tokios retorikos“, - sako mokslo ir klimato žurnalistė, turinio kūrėja Agnė Tarailaitė. Laidoje pasvarstėme, kaip neįkyriai, bet įtaigiai, pasitelkiant faktus, o socialiniuose tinkluose dažnai ir humorą, kalbėti apie sudėtingas ir nepatogias vartotojiškumo bei tvarumo temas.

Ved. Karolina Panto

Naują, šiuolaikišką išvaizdą suteikti galima ne tik antikvariniams, bet ir dažnai lengva ranka kraustantis išmetamiems baldams, nors jie dar puikiai tinka naudoti. Taip sako šios laidos pašnekovė, baldų atnaujintoja Vainora Blaškevičiūtė, pati į šią sritį pasukusi po darbo biure ir ūkyje. Anot jos, kartais nauji baldai net nebūna tokie patvarūs, kaip senieji, o nusibodusį daiktą atnaujinti galima ir įprastomis namų sąlygomis – pavyzdžiui, pakeitus spintelės rankenas.

Ved. Karolina Panto

Ar pirktumėte drabužį su dėme? Šimtus tokių skelbimų galima rasti dėvėtų drabužių platformose – pardavėjai dažnai net nebando pašalinti dėmių, tiesiog priduria, kad tai padaryti „galės pirkėjas“. Istorijas surinkusi menininkė, tvarių iniciatyvų autorė Milda Paukštė jas ištyrė magistro darbe ir surengė parodą „Dėmė“. Anot pašnekovės, tokį požiūrį gali lemti ir itin greitas vartojimo ciklas, ir skalbimo praktikų stoka. Kodėl daugybės drabužių atsisakome neišnaudoję jų potencialo ir kaip šį požiūrį keisti? Apie tai – laidoje.

Ved. Karolina Panto

Daugelio požiūrį į daiktus visame pasaulyje pakeitė japonės Marie Kondo tvarkymosi metodas – pasilikti tik tai, kas teikia džiaugsmą. Dėmesio sulaukė ir kiti japoniški konceptai, skatinantys taisyti daiktus, vertinti jų netobulumus. Nors daiktai japonams svarbūs ir jie itin atsakingai jais rūpinasi, visgi, ne visuomet tai reiškia tvarkingą buitį. „Japonai turi mažai erdvės namuose – kartais tai ir priverčia labai kruopščiai rinktis daiktus“, - sako Tokijuje gyvenantis LRT bendradarbis, knygų apie Japoniją autorius Andrius Kleiva. Laidoje – pokalbis apie japonišką požiūrį į daiktus, jų taisymą, pernaudojimą ir ko galime išmokti.

Ved. Karolina Panto

Artėjant dar vieniems mokslo metams, vos užėjus į parduotuvę pasitinka kalnai mokyklinių prekių. Blizgantys ir gražūs daiktai su mėgstamais herojais atsiduria pirkinių krepšelyje, o vėliau beveik 80 proc. – sąvartyne. Tačiau specialistai sako, kad reikia kalbėti ne tik apie prekių prieinamumą, patrauklumą ar kainas, bet ir apie tai, kokį poveikį tai turi moksleiviams ir kaip pertekliniai daiktai gali riboti kūrybą ar net gebėjimą mokytis. Tai aktualu ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Apie visa tai laidoje kalbamės su aplinkosauginio švietimo edukacijų jaunimui organizatore, „9 zuikiai“ įkūrėja bei Europos klimato pakto ambasadore Sandra Galdikaite.

Ved. Karolina Panto

Pastaraisiais metais ypač socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo „nieko nepirkimo“ iššūkiai – kai metus arba kitą pasirinktą laikotarpį neperki nieko, kas nėra būtina. Mažiau drastiški sprendimai irgi populiarūs – pavyzdžiui, leisti sau įsigyti naujų daiktų, tačiau rinktis juos iš antrų rankų arba išsimainyti. Kas skatina žmones išsikelti sau tokį iššūkį ir ko tai išmoko? Patirtimis dalijasi Simona Voveriūnaitė, Kristina Einorytė Surplienė, Rūta Miškinytė, Timas Petraitis.

Ved. Karolina Panto

Daugelis turime bent keletą mums brangių daiktų, su kuriais sunku išsiskirti ir kuriuos laikome dėl nebūtinai paprastai paaiškinamų priežasčių. Tačiau kada polinkis kaupti daiktus jau tampa problema? Kaip šis elgesys keičia namų erdvę ir gyvenimo kokybę? Į šią temą gilinamės su psichologe-psichoterapeute, tinklaraščio „Namų terapija“ kūrėja, knygos „Namų psichologija“ bendraautore Irma Skruibiene.

Ved. Karolina Panto

Ką daryti su tuo, ko iš tiesų nereikia – kaip atsisveikinti su daiktais atsakingai? Ar įmanoma tai padaryti su visais daiktais, kurie mums tapo nebereikalingi? O jei dar nenorime atsisveikinti – kaip kuo ilgiau pratęsti daiktų gyvavimo ciklą, kad jie nevirstų šiukšlėmis? Idėjomis ir mintimis dalijasi švietimo ir darbo rinkos projektų koordinatorė, antrinio daiktų panaudojimo entuziastė, „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ ambasadorė Kristina Maldonienė.

Ved. Karolina Panto

Kasmet pasaulyje parduodama apie 1 mlrd. knygų. Tačiau juokaujama, kad knygų pirkimas ir skaitymas – tarsi du skirtingi pomėgiai. Kodėl mėgstame pirkti knygas ir ką daryti, kad jas nusipirkę dar ir skaitytume? Kada knygų laikymas namuose jau peržengia asmeninės bibliotekos ribas ir tampa nereikalingu triukšmu, o gal tokios ribos nėra? Kokias kitas alternatyvas sėkmingai atranda skaitantys žmonės? Apie tai studijoje diskutuoja knygų mėgėjos Eglė Užkuraitė, Rūta Albrektienė, Jovilė Piragiūtė, Jurgita Videikaitė.

Ved. Karolina Panto

Vasaros viduryje parduotuvėse įprastai įsisiuka išpardavimų vajus – norime to ar ne, jis ima brautis ir į mūsų galvas. Ateini į parduotuvę kelnių, o išeini su striuke ir keptuve, kurios net neplanavai pirkti. Kaip prekių ženklai pasiekia mūsų pasąmonę ir net perpranta žvilgsnį? Kaip prekes parduotuvėse pastebi vyrai ir moterys? Apie tai pokalbis su neuromarketingo specialiste, KTU EVF docente praktike ir „Neuromarketing & AI Lab” bendraįkūrėje ir vadove Egle Vaičiukynaite.

Ved. Karolina Panto

„Spintoje nereikalingi daiktai sukuria triukšmą. Kai susitvarkome spintą, aiškiau matome, ką turime, ryte nepatiriame tiek streso, nes galime apsirengti per kelias minutes“, - sako stilistė Milda Glebutė. Nuo ko pradėti spintos reviziją? Kur dėti ar „atidėti“ drabužius, kurių niekad nedėvime, nors vis tikimės, kad dėvėsime? Ir kaip, susitvarkius spintą, vėl neįvesti chaoso? Apie tai – pokalbis laidoje.

Ved. Karolina Panto

„Mes esame ne programos, o emocijų, norų, nuovargio valdomi žmonės, kurie priima vienokius ar kitokius finansinius sprendimus“, - sako finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė. Ji teigia, kad emocinis pirkimas, kai norime save pradžiuginti nauju daiktu, būdingas kiekvienam iš mūsų. Tačiau pašnekovė pataria nevengti kalbėti apie finansinius sunkumus, jei tokių yra, o išlaidas pripažinti ir spręsti iššūkius su atjauta sau. Laidoje – pokalbis apie tai, kaip ištrūkti iš neprotingo ir impulsyvaus pirkimo rato bei kas mus ten vis įsuka.

Ved. Karolina Panto

„Namus kuriame per tam tikrą laiką. Esame pripratę matyti galutinį nublizgintą rezultatą, bet tai nėra scenarijus, kuriuo gyvena daugelis mūsų“,- sako parodų architektas ir grafikos dizaineris Justinas Dadonas, senos statybos butą sostinėje savo rankomis pavertęs jaukia ir funkcionalia erdve. Dabar su šeima į naujus namus besikraustantis pašnekovas turi tikslą – įsirenginėdamas naują būstą sugeneruoti kuo mažiau šiukšlių. Kaip lėtai susikurti autentiškus namus, neapsikrauti pigiais ir nepatvariais daiktais, atrasti „pasidaryk pats“ judėjimo žavesį? Pokalbis laidoje.

Ved. Karolina Panto

Kaip mikrotendencijos socialiniuose tinkluose formuoja mūsų norus, pirkimo įpročius ir net savęs suvokimą? Kodėl įsitraukiame į trumpalaikes madas – nuo staiga išpopuliarėjusių produktų iki naujų grožio ritualų? Apie socialinių tinklų, nuomonės formuotojų įtaką, atsakomybę ir kaip pirkti atsakingai – pokalbis su turinio kūrėja, tinklaraštininke, „mondayjazz“ paskyros autore Aiste Svarauskaite.

Ved. Karolina Panto

Gyvename nepertraukiamos informacijos sraute, nuolat apsikrovę darbais, planais ir daiktais. Dažnai atrodo, kad jei negriūvame iš nuovargio, darome mažiau, nei turėtume, nors tai nėra tiesa. Kaip nepasimesti ir atsirinkti tai, kas iš tiesų svarbu? Investuoti energiją ir laiką, kad pavyktų pasiekti tikslų neperdegant? Lengviau atsisveikinti su nereikalingais daiktais? Apie esencialistų pasaulėžiūrą – pasiekti daugiau darant mažiau – pasakoja pasaulinių bestselerių „Esencializmas“ ir „Be pastangų“ autorius, verslo strategas, lektorius, tinklaraštininkas Greg McKeown.

Ved. Karolina Panto

Kodėl kaupiame daiktus ir kaip jų perteklius trukdo palaikyti namų švarą? Ką netvarka parodo apie mūsų vidinę būseną? Bei kodėl neverta siekti idealumo tvarkymesi? Apie tai kalbamės su tinklaraščio apie namų tvarką autore, vienos populiariausių paskyrų Instagrame apie švarą ir tvarką „Susitvarkyk“ kūrėja Toma Šokele. Ji dalijasi savo asmenine vingiuota tvarkymosi kelione ir patarimais, nuo ko pradėti, norint susitvarkyti namus.

Ved. Karolina Panto